Padėkos diena tarp vasaros ir rudens „Žolinė“

Skubėjimo ir užmaršumo laikais dažnai pamirštame, iš kur esame kilę. Pamirštame žmones, kuriuos sutinkame, maistą, kurį valgome, žoleles, kurias geriame, ir paprastus ritualus, kurie kadaise suteikė prasmę kasdienybei. Vis dėlto šiandien vis daugiau žmonių atsigręžia į žemę, ieškodami ryšio su tradicijomis, primenančiomis gamtos ciklus. Viena iš šių tradicijų – Žolinė, Lietuvoje švenčiama rugpjūčio 15 d. – šventė, kai vasara susitinka su rudeniu. Šimtmečius ši data buvo ir praktiška, ir simbolinė: rugpjūčio vidurys – tai diena, kai baigiami svarbiausi lauko darbai, ir žmonės atsisveikina su žaliais vasaros laukais, gėlėmis ir žolelėmis. Tai diena, kai pajunti žemę ir esi dėkingas – už kiekvieną įkvėpimą, už kiekvieną valgį ir už kiekvieną mus supančią sielą. Kaip byloja senos tradicijos: „Šią dieną moterys rinkdavo gražiausias gėles ir žoleles ir dėkodavo Žemei už gausų derlių. Palaimintos puokštės simbolizuoja visą gyvenimą ir visatą.“

Žolinė primena, kad nors gyvenimas greitas ir dažnai užvaldo visą kūną, stabtelėti, susikaupti ir padėkoti už gyvąją žemę slypi stiprybė ir prasmė.

Ši maža fotosesija, atlikta giliai miške – žalia, neapdorota ir kupina ramybės kvapo. – buvo įkvėptas tos pačios dvasios. Dalyvavę žmonės atvėrė duris į „Sanctum Nature“ – vietą, kur miškas susitinka su siela.

Ten „Shinrin-yoku“ – arba miško maudynių – praktika kviečia pasinerti į miško atmosferą, giliai įkvėpti, įsiklausyti, prisiliesti ir atkurti ryšį. Tai ne žygiai pėsčiomis ar mankšta, o sulėtinti tempą ir įtraukti visus pojūčius į sąmoningą dialogą su gamta. Žolinė ir miško maudynės turi tą pačią esmę: pastebėjimo, žemės siūlomų dalykų rinkimo ir ramybės radimo akivaizdoje meną. Kartu jie šnabžda paprastą tiesą – kai sustojame, įkvepiame ir padėkojame, žemė mums atsilygina.

Šis miško susibūrimas buvo ne tik apie ritualus ir tradicijas, bet ir apie paprastumą bei buvimą vietoje.

Dailininkas Rolandas vilkėjo mūsų juodą lininį kostiumą , sukurti patogumui, laidumui orui ir nesenstančiam dėvėjimui. Linas, pagamintas iš linų augalo, yra vienas tvariausių audinių - patvarūs, biologiškai skaidūs ir įsišakniję šimtmečius kauptoje Europos meistriškumo istorijoje.

Įkūrėja pasirinko klostuotas kulotės kelnes iš „cupro“ derinama su juoda kupro liemene Cupro, regeneruotos celiuliozės pluoštas, vertinamas dėl savo šilkinio minkštumo ir galimybės pagaminti su minimaliomis atliekomis. Jis suteikia elegancijos ir atsakomybės pusiausvyrą, siūlydamas audinį, kuris atrodo prabangiai, tačiau atitinka sąmoningus pasirinkimus.

Šie drabužiai kartu atspindi tas pačias vertybes kaip ir pati „Žolinė“ – pagarbą žemei, dėkingumą už gamtos išteklius ir grįžimą prie esminių, ilgaamžių dalykų.

Taigi, šventei primenant mums stabtelėti ir padėkoti, giliai įkvėpdami atsigręžiame į Žemę – didžiausią visų kūrėją.
Nuo Loretos , šių drabužių kūrėjos: jauskitės laisvai ir kvėpuokite laisvai.